Gyvas kūno veidrodis

Ši praktika – tai patyriminis kūno tyrimo metodas, kuriame žmogaus eisena ir kūno plastika tampa langu į jo vidinę būseną: mąstymo modelius, emocinę laikyseną ir santykį su aplinka. Metodas remiasi paprasta, tačiau gilia prielaida: žmogaus kūnas nuolat išreiškia jo psichinę ir emocinę struktūrą. Tai, kaip mes judame, dažnai atspindi tai, kaip mes gyvename. Praktikoje naudojamas veidrodinis stebėjimas, partnerystė ir sąmoningas dėmesys kūno pojūčiams. Tai leidžia dalyvėms pamatyti savo būseną tarsi iš šalies ir kartu ją patirti per kitą žmogų.

Praktikos esmė

Ši praktika leidžia pamatyti, kad:

• kūnas saugo mūsų gyvenimo istorijas
• judėjimo įpročiai dažnai atspindi mūsų psichologines strategijas
• kitas žmogus gali tapti labai tiksliu mūsų vidinės būsenos veidrodžiu

Per judesį ir stebėjimą dalyvės patiria tai, ką fenomenologijos tradicija vadina įkūnytu suvokimu – supratimą, kuris gimsta ne iš analizės, o iš tiesioginio patyrimo.

Kiekvienas žmogus turi savo judėjimo būdą. Mes retai apie tai galvojame, tačiau mūsų eisena dažnai atspindi tai, kaip gyvename: kaip jaučiamės pasaulyje, kiek erdvės sau leidžiame užimti, kaip judame per santykius ir situacijas.

Šioje praktikoje mes tyrinėsime kūną kaip gyvą sąmonės žemėlapį. Pradėsime nuo labai paprasto dalyko – ėjimo. Eisite taip, kaip einate kasdienybėje. Nieko nereikia keisti, taisyti ar gražinti. Jūsų partnerė taps jūsų kūno veidrodžiu – ji perims jūsų judėjimą ir leis jums pamatyti savo eiseną tarsi iš šalies. Kartais vien tik šis momentas jau atveria netikėtų įžvalgų. Mes pamatome ne tik judesį, bet ir tai, kaip mes esame gyvenime. Šio proceso metu svarbiausia yra ne analizuoti, o jausti.