Kas mus vienija čia susirinkusias? Turbūt ilgesys lengvumui. Ne tik kūne, bet ir santykyje su savimi, su kitais ir gyvenimu. Iš tiesų – ilgesys lengvos širdies.
Gyvenimas primena vandenį. Kuo stipriau bandome jį suspausti delnuose, tuo greičiau jis išteka tarp pirštų. Galime pykti, kad jo neišlaikėme. Galime nusivilti. O galime priimti, kad tokia jo prigimtis – tekėti. Ir tada vietoj kovos atsiranda pasitikėjimas.
Šiame moterų rate tyrinėsime, kas apsunkina mūsų širdį ir trukdo jaustis laisviau. Per praktikas ir bendrystę stiprinsime ryšį su savimi, mokysimės paleisti perteklinę kontrolę, labiau pasitikėti gyvenimu ir atsiremti į savo vidinį saugumą.
Iš šio rato išsineši ne tik patirtį sau. Su tuo lengvumu grįši namo – į savo santykius, šeimą ir kasdienybę. Kai širdyje daugiau ramybės, jos natūraliai užtenka ir tiems, kuriuos mylime.